Irvin D. Yalom tėvai emigravo iš Rusijos (bet iš tikro tai tas regionas priklausė Lenkijai!!) į Ameriką, ten gimė ir jų sūnus. Nors ir turėjo savo krautuvėlę, gyveno skurdžiai. Yalom tėvai buvo užsiėmę galo  su galu sudurinėjimu, o mažojo Irvin didžiausia pramoga buvo knygos, jis mena kaip du kartus su per savaitę dviračiu leisdavosi į biblioteką. Tada ir suprato, kad parašyti knygą tai geriausia, ką žmogus gali padaryt.

     Yalom neturėjo didelio pasirinkimo, kur mokytis. Nusprendęs, kad medicina dažnai eina koja kojon su didžiaisiais rašytojais, šoko į medicinos traukinį.

Labiausiai jį domino psichiatrija. Sutikdavo kiekvieną pacientą su dideliu užsidegimu išgirsti kokia istorija dabar pasieks jo ausis. Jam kiekvienas buvo unikalus ir suprato, kad kiekvienam turi būti skirtingi gydymo būdai.

Argi tai nėra tobulo psichiatro mąstymas?

     Yalom tapo Stanfordo Universiteto dėstytoju, ypatingai didelį dėmesį skyrė grupinėms terapijoms.

     Irvin Yalom laimė aplankė ir meilės reikaluose. Vieną kartą svečiuose pamatęs moterį, jis iš karto pasakė, kad tai jo būsima žmona. Susilažino net su draugais ir per vestuves susirinko 30 $. Marilyn, Yalom žmona, dirbo universitete, taip pat rašė knygas, tokias kaip A History of the Breast (1997), The History of Wife (2001) ir t.t.

     Marilyn su Irvin per 65erius santuokos metus susilaukė keturių vaikų. 

     Marilyn, būdama 87erių mirė nuo vėžio. Savo jausmus, po diagnozės paskelbimo, jie išreiškė knygoje ,,Mirties ir gyvenimo klausimas”.

     “Mourning is the price we pay for having the courage to love others.” 

     Jei norit plačiau, yra šio rašytojo autobiografija ,,Tampat savimi”.

Arba dokumentinis filmas Yalom Cure.