Vladas Žalnerauskas - ,,Kriminalas ir kabaretas"

Būklė - labai gera

„Jonė sušnibždėjo palydovui:
- Išties, kabaretas - tai gyvenimas, gyvenimas - tai kabaretas.
- Taip, ir aš kartais nesusigaudau, ar esu aktorius scenoje, ar... Abu nutilo. Jonė mąstė apie meilės ir gyvenimo sąsajas - kaip tame spektaklyje - šiandieną tarsi tikra meilė, rytoj — tik kabaretas. Nejučia mintys nukrypo į dualizmą gyvenime, dualizmą scenoje... "

Žmogus gyvena tarsi spektaklyje:
- dar vakar gyveno ir mylėjo, dirbo ir laukė atostogų. Šiandieną- teismo laukiantis žudikas, bėglys;
- dar vakar gyveno ir mylėjo, šoko ir juokėsi. Šiandieną - jau po žeme.
- Dar vakar gerbiamas politikas. Šiandieną - skenduolis Nemune;
- dar vakar našlaujanti senutė. Šiandieną - mylimoji.

Man jau per šešiasdešimt. Kaip greit!
- Atrodo, tik vakar atpyliau trejus metus sovietų armijoje, laukiau nesulaukiau dembelio;
- atrodo, tik vakar mėgavausi sportu, džiaugiausi sportiniais trofėjais;
- atrodo, tik vakar dirbau mokslininku, didžiavausi mokslo darbais, išradimais;
- atrodo, tik vakar buvau politikas, gyniau žmonių laisves, teises ir teisėtus interesus.
- Šiandieną - jau pensininkas.

Manęs klausia:
- Ar tai ne apie tave? Atsakau:
- Gyvenimas - tai tikrovė...
- Knyga - tai kabaretas. Bet koks knygos personažų sutapimas su realiais žmonėmis tėra atsitiktinis.